Jauniausių trijų vaikų (iš viso jų turiu keturis) susilaukiau kone pamečiui, o tai reiškia, kad beveik penkerius metus gyvenau ir su tuo pačiu garderobu, ir su baiminga mintimi, ar kaskart pagimdžius pavyks susigrąžinti buvusias formas. Šiandien galiu patikinti: protingai prisižiūrint, net ir daugiavaikės figūra gali mažai skirtis nuo turėtos studijų laikais. Čia dalinuosi ne tik keliais asmeniniais pastebėjimais, kaip elgtis su savo kūnu.
Pamenu, didžiausios mano bėdos prasidėdavo nėštumui persiritus į antrą pusę: augant pilvui, po ilgesnių pasivaikščiojimų imdavo taip skausmingai mausti nugarą, kad vilkte vilkdavau vieną koją. Patyrusi šį „džiaugsmą“ su pirmagimiu, laukdamasi antrojo vaiko apsiginklavau visa tuo metu įmanoma nėščiosios amunicija: kompresinės kojinės, lygiapadė avalynė su specialiais supinatoriais ir nėščiosios diržas. O dangau, kokia tai buvo palaima mano pilvui ir nugarai! Pėstute iki poliklinikos ir atgal, pasivaikštant po senamiestį – džiaugsmą laisvai ir be skausmo judėti gali suprasti tik ta, kuri pati tai patyrė.
„Ne kiekviena nėščioji turi nešioti diržą, o jeigu turi nešioti, tai privalo daryti dėl dviejų priežasčių: kokios nors akušerinės arba stuburo problemos“, – mano patirčiai antrina gydytoja ginekologė, medicinos mokslų daktarė Žaneta K. Pirmoji priežastis, pasak jos, būna susijusi su gimdos raiščių tempimu, gresiančiu priešlaikiniu gimdymu, kai diržu reikia prilaikyti didėjantį svorį ir pilvo presą, kad nebūtų spaudimo į gimdos kaklelį. O antroji dažniausiai siejasi su stuburo išvarža ar panašiomis bėdomis, kurias augantis svoris dar labiau provokuoja. Po nėštumo ir gimdymo ateityje moteriai dėl to gali rastis dar didesnių problemų, todėl specialus nėščiosios diržas arba kelnaitės su diržu skiriamos nešioti profilaktiškai.
Korekcinių apatinių dydis – toks, kokio reikia
Po trečiojo nėštumo formas padėjo atgauti įsigytas treniruoklis, o po ketvirtojo… Būčiau tikrai nešiojusi specialų korsetą, jei kas nors mane tuo metu būtų paprotinęs.
Pasak med. dr. gyd. Žanetos K., akušeriai ginekologai korekcinį apatinį trikotažą leidžia vilkėti iš karto po natūralaus gimdymo, tik svarbu, kad jis per daug neveržtų, nes gimda privalo trauktis natūraliai, o korekcinis drabužis – tik prilaikyti pilvą. Stipresnis bandažas ir veržimas, kaip ir bet koks didinamas fizinis aktyvumas, rekomenduojamas praėjus po gimdymo 4–6 savaitėms. Korekcinius apatinius paprastai rekomenduojama nešioti 2–6 mėnesius po gimdymo. „Bet, žinoma, reikia derinti ir mitybą, ir sportą – vien apatiniais gražios figūros nesusigrąžinsi, – pasako tą patį, ką visos jau ir taip žinome. – Toks liekninamasis diržas – tik pagalba odai, organizmo audiniams, padedantis greičiau susigrąžinti formas“.
Pilvo sienos raumenų prasiskyrimas
O, taip – prasiskyrę pilvo sienos raumenys! Ši ketvirtojo nėštumo dovanėlė man įvarė siaubo kaip reikiant. „Nėštumo metu su tuo nelabai pakovosi, gali gelbėti nebent prilaikomasis diržas, sumažinantis tempimą, – aiškina gyd. ginekologė Žaneta. – O po gimdymo rekomenduojamas bandažas.“ Bet man jo niekas nerekomendavo, ir kone metus nerimastingai laukiau, kuo gi visa tai baigsis.
Laimei, baigėsi tuo, ką sakė ir gydytoja – laikui bėgant ši problema susitvarkė. „Aišku, kartais pilvo raumenys taip ir lieka šiek tiek prasiskyrę, bet tai visiškai netrukdo gyventi. Svarbiausia užtikrinti, kad dėl raumenų prasiskyrimo nepradėtų formuotis išvaržos. Laikui bėgant, stiprinant pilvo presą, šis tarpelis paprastai mažėja, o jei ir išlieka – tai tėra kosmetinė problema, kurios koreguoti specialiai nereikia“, – ramina medicinos mokslų daktarė. Ar problemų dėl pilvo sienos raumenų kils, anot jos, prognozuoti niekas negali, nes kol netapo nėščia, moteris nežino, kiek stipri jos pilvo siena. Jei prasiskyrę pilvo sienos raumenys negrįžta atgal į savo vietą ir dėl to blogėja gyvenimo kokybė, kamuoja pilvo pūtimas, diskomfortas, skausmai, tada reikalingas chirurgo įsikišimas.
Cezario pjūvis
Gimdymai, natūralūs, greiti ir nekomplikuoti, buvo malonioji mano nėštumo dalis, tad apie cezario pjūvį žinau tik iš nuogirdų. Korekcinius apatinius moterims liepiama dėtis iškart po cezario pjūvio operacijos.
„Taip, iš tiesų, anksčiau, kai tokių diržų nebūdavo, po cezario pjūvio operacijos moterims rekomenduodavome pasirišti pilvą sterilia skara, kad pilvas netemptų pjūvio ir ne taip skaudėtų žaizdą, – mano moterystės patirčių spragas lopo gyd. ginekologė Žaneta. – Pjūvio vietą lengvai prilaikantį diržą, kuris nespaustų žaizdos, praleistų orą, po kuriuo žaizda nešustų, galima dėti iš karto po operacijos, tačiau ginkdie pilvo negalima susiveržti iki be proto. Kūno linijas moduliuojantį, pilvą prilaikantį ir presą atstatantį diržą rekomenduojame stipriau suveržti tik praėjus 6 savaitėms po gimdymo“.
Gydytoja pusiau juokais, pusiau rimtai primena, kad pilvas nėštumo metu tempėsi 40 savaičių, todėl nereikėtų tikėtis, kad jis sugrįš į pirminę padėtį per kelias dienas: „Visada sakau, kad po gimdymo moteris negali būti tokia, kokia buvusi. Vaikas vis tiek palieka savo pėdsaką, bet tai yra normalu – iš mergaitės tampi mama ir moterimi. Reikia išmokti save mylėti ir tokią“.